Skaitmenizavimas ir daiktų internetas iš pagrindų keičia požiūrį į pastatų valdymą – šis tampa kur kas optimalesnis ir efektyvesnis. Kaip išgirsti, ką „kalba“ pastatai, ir šią informaciją paversti efektyvumu? Kodėl žmogiškasis faktorius dažnai reiškia paslėptus nuostolius? Kaip organizuoti priežiūrą, kad ji taptų kontroliuojamu ir pažangiu procesu, lemiančiu mažėjančias energijos sąnaudas.
Apie tai kalbėta „City Service Engineering“ ir „Verslo žinių“ organizuotame renginyje „Skaitmenizacija NT sektoriuje. Kaip padidinti pastatų valdymo efektyvumą?“ Patirtimi bei išmoktomis pamokomis dalijosi „Maxima Latvija“ statybų ir nekilnojamojo turto vystymo departamento vadovas Andrius Mickus, apie turto valdymo principus pasakojo Rida Kalvaitienė, „Newsec“ turto valdymo grupės vadovė Baltijos šalyse. Bendrovė „City Service Engineering“ dalyviams pristatė visiškai naują paslaugą „APEX Intelligence“, apimančią tikslingą pastato duomenų srauto surinkimą, jų sisteminimą, analizę bei nuotolinį valdymą.
„Šiandien norime pastatų priežiūros paslaugą teikti pažangiausiu būdu: panaudojant pastatuose sukauptą informaciją ir ją transformuojant į efektyvumą. Efektyvumą, reiškiantį kur kas daugiau nei mažesnės energijos išlaidos: tai ir optimizuotas žmogiškasis faktorius, ir galybė sutaupytų neefektyvių darbo valandų bei realus indėlis į klimato kaitos mažinimą. Ši naujos kokybės paslauga vainikuoja ilgą, jau 30 metų trunkantį ICOR įmonių grupės kelią pastatų priežiūros srityje“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo Vytautas Turonis, „City Service“ generalinis direktorius.
Skaitmenizacija – ne tik įrenginiai
Pastatų skaitmenizavimas yra akivaizdi tendencija visame pasaulyje. Vien JAV investicijos į daiktų interneto technologiją 2017 m. siekė 6,3 mlrd. dolerių, manoma, kad per šešerius metus jos išaugs iki 22 mlrd. Kaip investiciją paversti grąža? „Kad duomenys, gaunami iš skaitmenizavimo, pavirstų eurais, būtina informaciją ne tik surinkti, bet ir ją susisteminti bei tinkamai panaudoti“, – tikina Donatas Karčiauskas, „City Service Engineering“ energijos taupymo ekspertas.
Vis dėlto daugiau nei dešimtį metų pastatų valdymo srityje dirbančio eksperto patirtis sako ką kita. Įmonės diegia pažangias monitoringo ar BMS technologijas, tačiau didžiuliai informacijos kiekiai, generuojami naujųjų sistemų, dažnai taip ir lieka nepanaudoti. Energijos vartojimas nei stebimas, nei analizuojamas, nes tam būtinos kvalifikuotos inžinerinės kompetencijos, o ir šių nepakanka: kad procesas būtų efektyvus, būtina pasitelkti automatizuotas analitines platformas.
Todėl šiandien dar įprasta praktika, kad į gedimus reaguojama tik pajutus jų poveikį, o tai dažniausiai reiškia tiesioginės verslo veiklos sutrikdymą, jau nekalbant apie papildomas energijos sąnaudas. Kita medalio pusė – neišnaudotas energijos taupymo potencialas: inžinerinės sistemos dirba be sutrikimų, tačiau anaiptol ne optimaliausiu režimu, kokiu galėtų veikti.
„Infrastruktūriniai patobulinimai tėra skaitmenizacijos proceso pirmas etapas, sudarantis maždaug 15 proc. Įranga fiksuoja pastato vartojamą energiją bei sistemų veikimo parametrus kiekvieną minutę, tačiau jeigu šios informacijos niekas nestebi ir nėra gairių, koks energijos vartojimo režimas priimtinas, nefiksuojami nuokrypiai nuo jo, likusieji 85 proc. kelio investicijų grąžos link taip ir nenueinami“, – įsitikinęs p. Karčiauskas.
Naujas požiūris į pastato procesų valdymą bei kontrolę
„Šiandien mes kviečiame susipažinti su visiškai kitokiu pastatų inžinerinės priežiūros metodu. Ne su jausminiu – šilta ar šalta, paprastai reiškiančiu papildomas neefektyvias darbo valandas ir brangiai kainuojančius žmogiškuosius resursus. Ir ne apibrėžtu dviem ar keturiais kartais per metus, bet tokiu, kuris užtikrina, kad pastatas kasdien, kiekvieną minutę veiktų efektyviai pagal aiškiai nustatytus rodiklius“, – tardamas įžanginį žodį kalbėjo Tomas Sujeta, „City Service Engineering“ vadovas.
Tas metodas – tai rinkoje analogų neturinti paslauga „APEX Intelligence“, sujungianti visas pastato skaitmenizacijos grandis: infrastruktūrą, jos fizinę priežiūrą, nuolatinę duomenų stebėseną ir korekcinius veiksmus. Profesionaliai įvertinę pastatą ir jo valdytojų poreikius, „City Service Engineering“ inžinieriai aprašo veikimo taisykles, kurios tampa gairėmis visai inžinerinei priežiūrai.
Jos paverčiamos algoritmais ir tarnauja kaip saugiklis, neleidžiantis nukrypti nuo optimalaus veikimo kurso. Pastato informacija stebima automatizuotai ir nuolat lyginama su užduotais parametrais. Vos aptikusi nuokrypį, sistema siunčia aliarmo pranešimą, ir „City Service Engineering“ specialistai gali iškart reaguoti. Taigi pastato veikimo stebėsena vykdoma nepertraukiamai, o tai leidžia priežiūros paslaugą kilstelėti į naujos kokybės lygmenį.
„Dabar apie tai, kad kažkas blogai – per šalta, nedirba šaldytuvai ir panašiai – sužinome iš tą pajutusių ar aptikusių darbuotojų. Bet pasaulyje vyrauja visiškai kitoks požiūris į priežiūrą. Bėdą pirmoji pastebi monitoringą daranti įmonė ir ji praneša, kad reikėtų patikrinti, kas nutiko, o ne atvirkščiai. Tai leidžia optimizuoti visą pastatų priežiūros veiklą ir tai yra ateitis“, – neabejoja p. Mickus, „Maxima Latvija“ atstovas.
Renginys sutraukė per šimtą įvairių organizacijų atstovų. Dauguma jų pripažino, kad tema – opi ir labai aktuali. „Naudingiausia buvo išgirsti apie konkrečias patirtis NT valdymo bei priežiūros efektyvinimo srityje, taip pat – apie naująjį produktą „APEX Intelligence“ „iš pirmų lūpų“. Apie tokio pobūdžio energijos taupymo ir pastatų skaitmenizacijos projektus galvojame nuolatos, tikimės, kad rinkoje atsirandantys nauji produktai padės apsispręsti dėl realaus pritaikymo ir įgyvendinimo“, – po renginio kalbėjo „Swedbank“ Nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo skyriaus projektų vadovas Daimantas Kudelis.
Rasa Stamkauskienė / City Service Engineering