Energetinio efektyvumo paslauga (angl. Energy Performance Contracting, EPC), susijusi su nekilnojamojo turto energetinio ūkio valdymu ir jo sąnaudų optimizavimu, plačiai žinoma Vakaruose. Analogų neturinčią paslaugą Lietuvoje teikia UAB „City Service Engineering“ (CSE).

Teikiant EPC pirmiausia stebimi pastato energijos suvartojimai, jie analizuojami įvairiais pjūviais, o po to pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kaip pastate racionaliau naudoti energetinius resursus. 

Šarūnas Šetikas, CSE pardavimų vadovas, atkreipia dėmesį, kad EPC yra lygiagreti pastatų priežiūrai, tačiau pastatų energetinis ūkis reikalauja kitokio požiūrio ir sprendimų nei tradicinė pastatų priežiūra, kurios tikslas pastatų inžinerinių sistemų sklandus ir nepertraukiamas veikimas.

EPC – kas tai?

EPC specialistų tikslas – analizuoti pastatų energinį ūkį ir rasti bei diegti individualius energijos taupymo sprendimus, kurie padėtų racionaliau naudoti resursus šildymui, vėdinimui ar vėsinimui ir kt.. „EPC specialistas rūpinasi energijos vartojimo analize, įžvalgomis, konkretaus pastato inžinerinių sistemų tyrimais ir valdymu siekdamas sumažinti eksploatacines sąnaudas“, – sukonkretina p. Šetikas.

Daugelis siūlo energijos taupymo sprendimus, kurie reikalauja didelių investicijų, tačiau nedrįsta įsipareigoti, kad pasieks sutartų rezultatų. O EPC modelis orientuotas į paslaugą, kuri nereikalauja investicijų bei užtikrina, kad laikotarpio pabaigoje klientui garantuojama ekonominė nauda: jei nebus pasiektas planuotas energijos taupymo rezultatas, paslaugos kaina bus sumažinta proporcingai nepasiektam rezultatui.

CSE jau daugiau nei 10 m. diegia įvairius energijos taupymo sprendimus. Tačiau bendrovės specialistai dirbdami su klientais pastebėjo, kad atskirų technologinių sprendimų diegimas nebūtinai užtikrina geriausią ekonominį efektą ilguoju laikotarpiu.

„Tik nuolat „gyvendami“ objekte atrandame unikalių energijos taupymo sprendimų, kurie geriausiai tinka konkrečiam pastatui, – teigia p. Šetikas. – Daugelis pastatų savininkų klaidingai mano, kad jų pastato automatizuotos sistemos užtikrina ekonomiškiausią energijos vartojimą. Tačiau niekas nesigilina arba nepagalvoja, kad net menkiausia valdymo algoritmo klaida arba neteisingai veikiantis daviklis gali lemti dešimčių tūkstančių eurų švaistymą.“

Save analizuojantis pastatas

Kasmet pastatams diegiamos vis naujesnės technologijos. Iš esmės pastatai yra skaitmenizuojami, tampa išmanesni, taikomos daiktų interneto (IoT) priemonės. Pastatų evoliucija savaime lemia ir jų valdymo principų pasikeitimą. Mechaninius sprendimus keičia elektronika, kurios bet koks sutrikimas nėra pastebimas, tačiau poveikis sąnaudoms gali būti labai didelis.

Iš kitos pusės reikalavimai techninei priežiūrai nesikeičia. Tą atspindi ir teisės aktai. Privalomai tikrinami tik mechaniniai – akimi matomi sistemų elementai.

Anksčiau buvo sunku įsivaizduoti, kad pastatas keis savo parametrus analizuodamas, kiek jame yra žmonių. Pastate galėdavome rasti tik temperatūrų parametrus stebinčius ir fiksuojančius jutiklius. Šiandien pastatuose galime aptikti būvio, judesio, CO2 bei daug kitų valdymo elementų: el. pavarų, sklendžių, apskaitos prietaisų. Visi jie jungiami į bendrą tinklą ar ekosistemą, kuri turi užtikrinti optimalų energijos vartojimą. Sudėtingėjant sistemoms, valdymo algoritmams atsiranda būtinybė išplėstiniam dėmesiui, reikalaujančiam inžinerinės patirties, mokslo ir žinių. EPC paslaugos esmė – papildomas dėmesys pastato ekosistemai.

„Mūsų patirtis rodo, kad operatyvus klaidų eliminavimas lemia didelius energijos taupymus, o tokių klaidų pastatuose aptinkame nuolat, – pasakoja p. Šetikas. – Pvz., patalpos vėsinamos mechaniškai esant žemai lauko oro temperatūrai arba tuo pačiu metu veikia ir patalpų šildymas, ir šaldymas. Dažnai aptinkama energijos švaistymo priežastis – nakties metu veikiantys nereikalingi prietaisai. Tokių ir panašių situacijų randame nuolat.“

Patirties ir technologijų sinergija

Anot CSE specialisto, iš esmės liūdna, kad pastatų priežiūros rinkoje susiformavo praktika ignoruoti gilesnius prevencinius veiksmus taupant priežiūros kaštus, tačiau net nežinant apie patiriamą švaistymą. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl pasaulyje šiuo metu taip iškilo šios paslaugos poreikis. Kitaip tariant, vystantis technologijoms lygiagrečiai vystosi ir paslaugų apimtis bei poreikis tas technologijas tinkamai suvaldyti.

Šių paslaugų vykdymas reikalauja gilios inžinerinės patirties ir technologinių žinių. Taip pat turi būti skiriama pakankamai laiko išsamiai sistemų veikimo analizei. Ypač svarbu atlikti įvairius eksperimentus keičiant veikimo algoritmą ir stebint poveikį energetinėms sąnaudoms.

„Praktika rodo, jog tinkamai suvaldytos technologijos atperka paslaugos kainą. Todėl drąsiai garantuojame už pasiektą rezultatą, o jei nepasiekiame taupymo tikslų, sumažiname paslaugos įkainį“, – teigia CSE specialistas.

 

Anot jo, vykdant šią paslaugą ypač svarbu su klientu suderinti atskaitos tašką ir metodiką, pagal kurią bus vertinamas pasiektas rezultatas. Šiam tikslui taikomos pasaulyje išbandytos skaičiavimo metodikos, kurios leidžia įvertinti energijos suvartojimą lemiančius veiksnius. Tokiu būdu energijos taupymo rodikliai tampa paprastai suprantami, užsakovas yra ramus, kad energijos taupymas nėra susijęs su išoriniais veiksniais, pvz., lauko oro temperatūros kitimu, darbo valandomis ir pan.

Valdymas patikimas automatikai ir davikliams

Klimatui pastate reguliuoti pasitelkiami įvairūs davikliai ir valdikliai, pvz., būvio davikliai, nustatantys, kad patalpose nėra žmonių ir jose galima gerokai sumažinti temperatūrą, išjungti vėsinimą ar vėdinimą, ar tam tikru laiku vakare pastato mikroklimatą reguliuojančių visų inžinerinių sistemą darbą sumažinančių iki minimumo. Pvz., „miegančiame“ pastate ar atskirose patalpose oro temperatūra automatiškai sumažinama 5 laipsniais, o kiekvienas sumažintas laipsnis gali sutaupyti iki 8% šildymo sąnaudų.

„Ne mažiau svarbu, kad siūlydami, kaip ir kur galima taupyti energinius resursus pastatuose, mes nepabloginame, o priešingai, pageriname juose dirbančių žmonių komforto lygį – ne tik padedame sutaupyti, bet ir pagerinti mikroklimatą pastatuose, sukurti palankesnes sveikatai darbo sąlygas, galiausiai, racionaliau naudoti energinius resursus ir mažiau teršti aplinką“, – sako p. Šetikas.



 Šaltinis: 
https://www.vz.lt/paslaugos/2019/06/18/epc-pastato-sistemu-valdymas-kuris-taupo-tukstancius#ixzz6UuJaLa5u